Daugiau kaip 80 proc. žmonių patiria stuburo skausmą bent kartą per savo gyvenimą. Jaunesnio amžiaus grupėse jis yra linkęs atsirasti dėl blogos laikysenos, ypač dirbant prie stalo ar kompiuterio. Retkarčiais, dažniausiai vyrai, gali turėti uždegiminį artritą, vadinamą ankilozuojančiu spondilitu (Bechterevo liga) ar kitas stuburo uždegimines ligas. Vidutiniame ir vyresniame amžiuje matome daugiau pacientų su degeneracinių ligų pasireiškimų.
Tarpslanksteliniai diskai. Išvarža disko minkštajame branduolyje per išorinį disko apvalkalą gali sukelti nervų dirginimo reiškinius, nes branduolys pasiekia stuburo nervus ir sukelia nugaros skausmus (lumbalgija), rankos skausmus (brachalgia) arba kojų skausmus (išialgija). Tai kartais vadinama “radikulitu”, "disko išvaržomis", nors tai yra šiek tiek netikslu, visas diskas nėra isiveržęs, bet prasiveržia tik maža jo dalis ir ne visada užspaudžia nervų šakneles. Vėliau gyvenime pacientai gali turėti stuburo sąnarių artrozę ( nusidėvėjimą), stuburo sąnarių panirimą, taip pat disko susidėvėjimą (degeneraciją) – tai žmonės dažnai vadina “ataugomis, druskomis” arba seniau gydytojai vadindavo “osteochondroze”. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais – nugaros skausmais, taip pat kaip skausmas sėdmenų arba kojų srityje ar kaip skausmas ir sensoriniai simptomai (tirpimai) vienos ar abiejų kojų, kurie prasideda po ėjimo pėsčiomis tam tikrą atstumą (stuburo kanalo stenozė). Kai šie ar kiti pakitimai pažeidžia nervų šakneles, prasideda stiprus skausmas galūnėje (rankoje ar kojoje), jos aptirpimas ar net dalinis jos paralyžius.
Osteoporoziniai kaulų lūžiai slanksteliuose gali įvykti po sunkių daiktų pakėlimo vyresniame amžiuje. Toks skausmas kartais gali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius. Gydymas gali padėti užkirsti kelią kaulų lūžiams, sumažinti slankstelio aukščio praradimą ir pakumpusią laikyseną.
Visiems šiems pakitimams reikalingas atidus vertinimas. Tai gali būti rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, ultragarsinis tyrimas (raumenų-skeleto echoskopija) bei MRT (magnetinio rezonanso tomografija) – saugus vizualizavimo įrankis, kuriam atlikti naudojami magnetai, o ne rentgeno spinduliai.
Dauguma stuburo susirgimų gali būti gydomi, naudojant manipuliacijas (manualinė terapija, osteopatija), vietines gydomasias stuburo injekcijas, analgetikus ir pacientų individualios gydomosios mankštos programų derinius. Specialios pratimų programos yra neabejotinai vienas iš svarbiausių metodų, leidžiančių valdyti ilgalaikius nugaros skausmus.
Įvairios stuburo srities steroidų injekcijos su vaizdo kontrole taikomos konkrečiais atvejais, gali būti naudingos pacientams su stipriu ar atkakliu (ilgalaikiu) nugaros, rankos ar kojos skausmu.
Operacija gali būti tinkamas gydymo būdas pacientams, sergantiems konkrečiais sunkiais atvejais (nervų šaknelių pavojingas užspaudimas, paralyžiai, šlapinimosi sutrikimai) ir tiems pacientams, kuriems kitos gydymo programos nepavyko. Tik nedidelė dalis pacientų, kuriems yra nugaros skausmas, yra reikalingas chirurginis gydymas.
SĄNARIŲ SKAUSMAI
Sąnarių skausmas yra dažna suaugusiųjų liga , kuri dažniausiai pakenkia kelio ir klubo sąnarius. Sąnarių skausmas gali trukdyti asmens judrumui, dažnai daro normalų judėjimą ir bet kokią veiklą apsunkintą ar net neįmanomą. Sąnario uždegimas yra vadinamas artritu. Artritas yra ne viena liga, tačiau gali būti įvairių susirgimų su daugeliu priežasčių, kurios gali sukelti sąnarių skausmą ir uždegimą. Sąnarių skausmas taip pat gali būti sukeltas įvairių tipų ūmių traumų, turinčių įtakos sąnariams. Kartais, laikui bėgant, sužeistame sąnaryje taip pat gali išsivystyti lėtinis uždegimas ir skausmas.
Dažniausi yra sąnarių, raumenų, sausgyslių ir sąnarį supančių raiščių sužalojimai . Šie sužalojimai gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus, gali pabloginti bendrą judrumą ir sukelti skausmą. Lengvi patempimai ir sumušimai gali išgyti patys, taikant tinkamą poilsio ir priežiūros rėžimą, bet rimti patempimai ir raumenų plyšimai gali reikalauti sudėtingesnių gydymo būdų, pavyzdžiui, operacijos. Sąnarių panirimai, kurie buvo netinkamai gydyti yra labiau linkę į išnirimus ateityje, nes jie yra labiau nestabilūs.
Labiausiai paplitusi artrito rūšis vadinama osteoartritu, kurį sukelia mechaninės priežastys per tam tikrą laiką sąlygoja sąnario degeneraciją. Kremzlės, turinčios apsaugoti sąnarį plonėja, negalavimai prasideda sąnario paburkimu ir skausmingumu. Osteoartrito dažnumas padidėja žmonėms senstant. Artritas taip pat gali būti sukeltas sisteminės ligos, kaip, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito atveju. Reumatoidinis artritas aktyvuoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie puola sąnarių audinį. Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, todėl negydomas taip pat gali pažeisti daug kitų kūno audinių, pavyzdžiui, širdies ir plaučių audinius. Kitos autoimuninės sąlygos, pavyzdžiui, vilkligė ir sklerodermija gali sukelti artritą, kaip simptomą. Podagra yra kita sisteminė liga, kuri gali sukelti artritą. Sergantieji podagra kraujyje turi daug cheminės medžiagos, vadinamos šlapimo rūgštimi, kuri turi tendenciją kristalizuotis prie sąnarių ir gali sukelti skausmą ir uždegimą. Artritas taip pat kai kuriais atvejais gali būti sukeltas įvairių audinių infekcijų, bakterijų arba virusų.
SKAUSMAS
Kas yra skausmas?
"Skausmas yra tai, ką pacientas sako, kai skauda" (Robert Twycross)
Skausmo sąvoka susiformuoja jau ankstyvoje vaikystėje ir visuomet būna subjektyvi.
Mokslinis skausmo apibrėžimas suformuluotas 1979 m. Tarptautinės skausmo studijų asociacijos (IASP): "Skausmas – tai nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu pažeidimu arba apibūdinamas kaip pažeidimo sąvoka".
Skausmas būna ūminis ir chroninis (lėtinis).
Ūmiu laikomas skausmas, kuris trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Per tokį laiką audinių pažeidimai turėtų sugyti patys, jei skausmą sukėlus priežastis yra išnykusi. Ūmus skausmas turi apsauginę funkciją – padeda apsaugoti organizmą nuo didesnio ir tolesnio pažeidimo, įsijungia apsauginiai refleksai, būna ryškios viso organizmo apsauginės ir emocinės reakcijos.
Virš 3 mėn. besitęsiantis skausmas vadinamas chroniniu ir yra įvardijamas jau kaip ir atskira liga. Negydomas toks skausmas gali tęstis ne tik mėnesiais , bet ir metais. Jis labai dažnai įjautrina ir pažeidžia visą nervų sistemą. Tokiais atvejais jis virsta vadinamu neuropatiniu skausmu, kurio nebeveikia įprastiniai vaistai nuo skausmo. Neuropatiniam skausmui gydyti reikalingas specialus ir ilgalaikis gydymas.
Skausmo stiprumą žmogus paprastai vertina žodžiais: silpnas, vidutinis, stiprus, labai stiprus, nepakeliamas. Tiksliau įvertinti stiprumą galima balais arba skausmo skale nuo 1 iki 10.
Tačiau skausmas negali būti verinamas tik stiprumu. Vienas mokslininkas pasakė: "Jei skausmą vertintume tik pagal jo stiprumą, tai būtų tas pats, kaip vertinti muziką pagal jos garsumą". Todėl įvertinamos kitos jo savybės: pobūdis, pastovumas, trukmė, ritmiškumas, aštrumas, panašumas ir t. t.
Kartu su skausmu dažnai ir kiti pojūčiai, pvz. tirpimas. Tačiau šis žodis yra labai netikslus, nes neaišku, kas turima galvoje – nejautra, dilgčiojimas, maudimas, pulsavimas, galūnės silpnumas ir panašiai. Todėl gydytojas turi išsiaiškinti, ką iš tikrųjų jaučia pacientas, nes šie jutimai yra ypač svarbūs nustatant diagnozę ir skiriant adekvatų gydymą.
Skausmą nuo neatmenamų laikų gydė visi gydytojai, tačiau pasaulyje tik prieš 50 metų atsirado atskira medicinos sritis, pavadinta skausmo medicina. Ji skiriasi nuo kitų medicinos sričių tuo, kad joje dirba įvairių sričių gydytojai, nes labai svarbu, kad būtų gydomas ne tik skausmas , bet ir jo priežastys. Tam reikalinga nustatyti tikslią diagnozę, kurios pagrindu ir gali būti taikomas efektyvus gydymas. Skausmo gydymui naudojami ne tik specialūs medikamentai, bet ir fizioterapija, kinezioterapija, psichoterapija bei skausmo terapijos procedūros. Pastarųjų yra labai daug rūšių: minkštųjų audinių, sąnarių, stuburo injekcijos, periferinių nervų blokai, proloterapija ir t.t. Šios procedūros dažnai būna ne tik labai efektingos ar sumažina nuskausminančių vaistų poreikį, bet neretai gali ir visai pašalinti skausmo priežastį.